Remiantis statistika, spontaniškiems pirkiniams ir impulsyviam pirkimui pasiduoda net 80 procentų pirkėjų. Prasta, depresyvi nuotaika, gera kainos nuolaida, kasdieninis rutininis nuovargis neretai dažnai sąlygoja tai, kad mes nuperkame ne tik vieną kitą malonią smulkmeną, bet ir brangesnį pirkinį.
Elgesį, kuomet perkame vedini savo emocijų, o ne racionaliai apgalvotų poreikių, sąlygoja keli veiksniai: greito apdovanojimo troškimas, siekis savo statusą įrodyti daiktais, bei noras atpirkti savo kaltę vertingais pirkiniais.
Noras save palepinti. Toks impulsyvus pirkimas gali labiau pasireikšti artėjant savaitės pabaigai, kai jaučiamės labiausiai nuvargę. Norint suvaldyti impulsyvų norą apsipirkti, reikia valios, tačiau valia – išsenkantis išteklius, kuris šiuo atveju ir pakiša koją.
Lyginimasis su kitais. Tai taip pat gali lemti norą spontaniškai įsigyti daiktą, kuris galėtų padėti įrodyti tam tikrą savo statusą. Šiais laikais tokį elgesį ypač skatina socialiniai tinklai – mes lyginame save su senais draugais, klasiokais, kursiokais, žmonėmis, su kuriais kažkuriuo metu stovėjome ant to paties laiptelio. Tačiau svarbu suprasti, kad dažnai nuotrauka socialiniuose tinkluose pasako labai mažai apie konkrečią situaciją ir mes nežinome, kokie finansiniai įsipareigojimai slypi už jos.
Bandymas išpirkti kaltę. Šis išlaidavimo tipas dažniausiai būdingas skubantiems tėvams. Darbuose paskendę ir savo įsipareigojimų negalintys įvykdyti tėvai savo laiką, neskirtą vaikams, bando atsverti greitais pirkiniais. Jie žino, kad tam tikras žaislas ar kitoks daiktas suteiks jų vaikams džiaugsmo, ir taip tarsi bando atsilyginti už prarastą laiką. Vis dėlto tokioje situacijoje reikėtų neskubėti pirkti – geriau skirti laiko vaikui paaiškinti, kodėl jie negalėjo tuo metu būti kartu su vaiku.
Racionaliai apgalvoti visus savo veiksmus yra labai sudėtinga ar tiesiog neįmanoma, tačiau lavinti savo įgūdžius kurie padėtų kontroliuoti elgesį ir išvengti lengvabūdiško išlaidavimo yra privalu. Jeigu esate spontaniškas ir emocionalus žmogus, greičiausiai prisipirksite ir to, ko jums nereikia. Žinokite šią savo būdo savybę ir prieš dėdami prekę į krepšelį pagalvokite du kartus. Pirkdami internetu visada prisiminkite, kad su virtualiais pinigais atsisveikinti visada lengviau nei su realiais. Spontaniškus pirkimus internetu dažniausiai paskatina pamatyta reklama ir momentinis susižavėjimas, taigi prieš dėdami prekė į krepšelį pagalvokite dar kartą ar jums tikrai jos reikia.
Apibendrinant, vieni mokslininkai aiškina impulsyvų pirkimą kaip vartotojų poreikių, ypač hedonistinių, patenkinimą, kiti teigia, kad impulsyvus pirkimas įvyksta dėl vartotojų psichinių, kognityvinių procesų, tam tikrais atvejais impulsyviam pirkimui įtaką daro socialinė prekės reikšmė vartotojui ir vartotojo „aš“ suvokimas. Taigi patarimas yra vienintelis: prieš atlikdami spontaniško pirkimo veiksmą – pagalvokite du kartus.